Nauda kūnui ir protui. Vanojimo instrukcija. Patarimai kaip elgtis pirtyje.

Karštis ir garas.
Pirtį apibūdintume žodžiais: karštis ir garas:

• karštis gali kisti nuo 50 iki 130ºC;
• žmogaus kūno temperatūra pirtyje pasiekia 38–40ºC;
• oro drėgnumas – iki 100 proc.

Dėl tokio organizmui neįprasto mikroklimato pasireiškia ypatingas pirties poveikis žmogaus savijautai.

Nauda organizmui
Oda: dėl karščio atsidaro ir išsivalo visos odos poros, su prakaitu pašalinamos apmirusios ląstelės, šlakai. Pagerėjus kraujo apytakai, greičiau pasisavinamos maisto medžiagos, vanduo ir deguonis, taip pat pagerėja medžiagų apykaita. Suaktyvėja kvėpavimas pro odą ir jos regeneracija. Po pirties oda būna įraudusi, švelnesnė, gyvybinga, bet jautresnė.

Bet kokia kosmetinė procedūra pirtyje veikia 2–3 kartus efektyviau, ji daroma po paskutinio garinimosi seanso, kad priemonės nenubėgtų su prakaitu.

Širdis ir kraujotaka: didėjant karščiui aktyvėja širdies veikla, greitėja pulsas (100–130 k. per minutę) – tai gera treniruotė širdžiai, todėl žmonės, mėgstantys gerą pirtį, rečiau serga širdies ligomis. Kuo temperatūra saunoje aukštesnė, tuo intensyviau dirba širdis.
Vis dėl to sergantys širdies liga turėtų mėgautis mažesniu karščiu, daugiau laiko praleisti gulėdami, o ties širdimi uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostėlį.

Nervų sistema: nauja aplinka, kontrastinga temperatūra atgaivina centrinės nervų sistemos jaudinimo bei slopinimo pusiausvyrą. Dėl to pagerėja dėmesys, atmintis, protinis darbingumas. Tinkama pirties procedūra taip pat šalina nemigą, dirglumą ir stresą.

Raumenys: per daug pasportavę pajuntate skausmą raumenyse – juose susikaupia pieno rūgštis, kuri ir sukelia nemalonius pojūčius. Pirties karštis pagreitina šios rūgšties skilimą, todėl po pirties jausitės geriau.

Karštis ypač gerai veikia skaudamus sąnarius ir raumenis. Kūnas atsipalaiduoja, į raumenis priplūsta kraujo iš vidinių organų. Aktyvi kraujo cirkuliacija ir aukšta temperatūra malšina skausmą, greitai suaktyvina gijimo procesus.

Kiti organai:
Inkstai: būnant pirtyje jie ilsisi – organizmas valosi per odą, todėl inkstai jau po 15 minučių ima dirbti mažiausiu galimu intensyvumu (išskyrus tuos atvejus, kai vartojamas alkoholis).

Plaučiai: išsiplečia plaučių alveolės, todėl 1,5 karto pagerėja kvėpavimas (ypač jaučiama išėjus į priepirtį). Jis darosi lengvesnis, plaučiuose sumažėja drėgmės (taip pat ir gleivių). Pirties mėgėjai rečiau serga plaučių ligomis.

Viršutiniai kvėpavimo takai: sergantiems sloga pirtyje rekomenduotina giliai kvėpuoti pro nosį, o įkvėpus trumpai sulaikyti orą prieš iškvepiant. Karštoje pirtyje prakaituojame – organizmas šalina skysčius, o tai mažina slogą ir veikia kaip profilaktinė peršalimo ligų priemonė. Savaime suprantama, kad nuolatiniai pirties lankytojai lengvai prisitaiko prie oro permainų.

Medžiagų apykaita: medžiagų apykaita pirties procedūros metu pagreitėja iki 30 procentų.

Pirtis ir svorio mažėjimas.
Įprasta manyti, kad pirtis skatina lieknėjimą – jei po geros pirties užlipsite ant svarstyklių, būsite lengvesni 450–500 g (kartais net 1 kg). Vis dėl to, kad ir kokia naudinga pirtis būtų bendram organizmo tonusui, norint sulieknėti, ji nėra geriausias sprendimas – beveik visą, pirtyje prarastą kūno masę, sudaro netektas vanduo, kurio kiekis greitai normalizauojasi vartojant skysčius.

Be laikinai pagreitėjančios medžiagų apykaitos, ilgalaikio poveikio kūno svoriui pirtis neturi.

Kiek laiko būti pirtyje?
Visa pirties procedūra užtrunka iki 3 valandų, tačiau garinėje negalima būti ilgiau kaip 40 minučių (bendrai sudėjus).

Mėgavimosi pirtimi procesas skaidomas „užėjimais“ į garinę. Kaitinimasis garinėje turėtų trukti iki 7 minučių (būnant ilgiau apkraunama širdis, rizikuojama perkaisti), po to 10–20 min. reikia pailsėti vėsioje rūbinėje ar atsigaivinti vandeniu (kontrastingu dušu ar apsipylimais, ekete).

Pirmas užėjimas – kol lengvai išrasojame prakaitu;
Antras užėjimas – reikia garo, galime pradėti vanotis, daryti įtrynimus, masažo ir kitas procedūras.
Užėjimų skaičius nėra ribojamas (dažniausiai nuo 2 iki 7), vienintelis rodiklis – Jūsų gera savijauta. Šaltu vandeniu gaivinkitės tik gerai įšilę (anksčiausiai – po antro užėjimo). Paskutinis užėjimas – ramiai pailsime, nesivanojame.

Vanojimo instrukcija
Vanotis geriausiai antro ar trečio užėjimo į garinę metu.

Prieš vanojant, vantą 15–20 min. reikia palaikyti šaltame, o tada 1–2 min. karštame vandenyje – tokia vanta bus kvapni, minkšta, nebarstys lapų. Gerai paruošta vanta išskiria dešimtis naudingų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios per orą ir tiesioginį kontaktą veikia kvėpavimo takus ir odą.

Geras vanojimas – tai lyg aromaterapinis masažas, o pernelyg stiprus čaižymas ne ką naudingesnis už mušimą. Gero vanojimo etapai:

1. Glostymas (vanojama nugara):
   • pradedame nuo kojų: vantą prispaudžiame prie pėdų, po to švelniai glostome per visą kūną aukštyn iki sprando ir atgal prie pėdų 2–3 kartus;
   • vantą sušildome (pakeliame aukštyn – karščiausiai būna pirties palubėje), tada dedame ant menčių ir prispaudžiame; vėl sušildome palubėje ir dedame ant juosmens, dar sykį sušildžius – ant kelių sąnarių bei pėdų.
   Glostymo-šildymo procedūra kartojama 3–4 kartus, kad kūnas įprastų prie vantos ir atsipalaiduotų.
2. Čaižymas (nugara):
   • vantos galais čaižome greitais, bet nestipriais judesiais. Pradedama nuo sprando ir leidžiamasi žemyn iki pėdų. Trukmė – 1 minutė;
   • greitai perbraukiame vanta nuo pėdų iki sprando ir atgal, kartojame 2–3 kartus.

Gerai išsivanojus, rūbinėje (ar priepirtyje) reikia ilsėtis 10–20 minučių, nešokti į šaltą vandenį.

Patarimai:

• pirtyje nereikėtų stovėti. Geriausia gulėti ar bent sėdėti kojas užkėlus ant gulto (plauto);
• jei nemėgstate didelio karščio, rečiau pilkite vandens ant įkaitusių akmenų;
• jei pajutote silpnumą, pailsėkite priepirtyje;
• geriausias pirties gėrimas – arbata;
• alus vartojamas tik po pirties;
• pirties naudą sveikatai geriausiai pajusite kaitindamiesi kas savaitę (ne dažniau);
• vanta gydomąsias savybes praranda po vienos pirties;
• po pirties pailsėkite lovoje ar prie židinio gurkšnodami arbatą.

Mėgaukitės pirtimi „Alaušo slėnyje“.